Norime pasidalinti kaimynu istorija, atsidurusia laikrastyje. Sveikiname su pirma pergale, kuri tikime pramins takus ir visiems kitiems.
Šaltinis: 15min.lt
Nusipirkę naujos statybos butą
prestižine vadinamoje Vilniaus
vietoje nebūtinai džiaugsitės savo naujais namais. Vilniečių pora,
prieš beveik trejus metus apsigyvenusi bute Bajorų kelyje, netrukus patyrė, kad kuo puikiausiai
girdi garsus iš kaimyninių butų –
vaiko verksmą, suaugusių žmonių
garsią kalbą, net skambantį telefoną. Teisę turėti ramius namus
jiems teko ginti teisme.
Nepavykus susitarti su
bendrove, pardavusia butą,
dėl trūkumų pašalinimo vilniečia i Vlad imi ras i r Nata l ija Ma k l a kov a i per n a i s au sį
k reipėsi į teismą ir šiemet jau
atšventė pirmą pergalę – Vilniaus miesto 1-asis apylinkės
teismas nusprendė buto savininkų ieškinį patenkinti.
Patenkinti ne visi
„Butą pardavusi bendrovė
„Bajorų kalvos“ privalės kompensuoti visas mūsų išlaidas,
susijusias su teisininkais, bandymais, ekspertize. Taip pat
bend rovė privalės ištaisyti
v isus stat ybos t rūkumus, dar
kartą atlikti bandymus ir patei k t i mums, k a ip šeimininkams, rezultatus, kurie įrodytų, kad garso izoliacija yra geresnė. Po to bendrovė privalės
atlikti visą apdailą“, – teismo
sprendimu džiaugėsi buto savininkas V.Maklakovas.
Tiesa, teismo procesas dar
nesibaigė. Bendrovės „Hanner“, kuriai priklauso „Bajorų
kalvos“, atstovė Aušra Kalvait y tė „15min“ raštu paaiškino,
kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra apskųstas,
kadangi UAB „Bajorų kalvos“
nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje neištyrė v isų esminių aplinkybių.
Bendrovė t v irtina neturė-
jusi galimybės apžiūrėt i buto
šeimininkų nurodytų defektų. „UAB „Bajorų kalvos“ kyla klausimas, kodėl bendrovei
nebuvo sudarytos galimybės
vertinti defektus ir pateikti savo išvadas teismui, taigi kartu k yla i r k lausimas, a r teismas tikrai laikėsi proceso šalių lygiateisiškumo principo ir
priėmė teisingą sprendimą“, –
kodėl buvo apskųstas žemesnės instancijos teismo sprendimas, paaiškino bendrovės
atstovai.
Pasirinko
kitus ekspertus
Buto savininkai tvirtina ką
k ita. A not V.Ma k la kovo, pareiškę pretenziją dėl girdimų
nepageidaujamų garsų, jie sulaukė bendrovės pasiūlymo atlikti ekspertizę. Tačiau ją siū-
lėsi atlikti „Akustinių t y rimų
centras“, kuris bendradarbiauja su bendrove „Hanner“. „Mano pasiūlymas atlikti ekspertizę nepriklausomoje laboratorijoje buvo atmestas, tačiau aš
manau, kad ekspertizės negali atlikti ta įmonė, kuri bendradarbiauja su statytojais“, –
t v ir t ino A.Mak lakovas.
Tad teismui buvo pateikti
duomenys, kuriuos gavo ekspertizę atlikusi buto savininkų pasirinkta VGTU Termoizoliacijos instituto Akustikos
laboratorija. Teisme apklaustas kaip liudininkas šios laboratorijos vedėjas Aleksandras
Jagniatinskis teigė, kad atlikus
bute sklindančio garso izoliavimo rodiklių matavimus,
nustatyta, jog garso pralaidumas per sienas neatitinka reikalavimų.
Anot A.Jagniat insk io, susidūrus su panašiais atvejais
reikėtų k a lbėt i ne apie patį
triukšmą, o apie apsaugą nuo
jo. „Pastato kokybę aprašo Stat ybos produktų direktyva, kurioje yra 6 esminiai reikalavimai. Vienas iš jų ir vadinamas
apsauga nuo triukšmo. Tai yra
pastato charakteristika, nurodanti
ar pastato sienos,
grindys, langai, dur ys turi pakankamą garso izoliavimo rodiklį“, – t eigė
A.Jagniatinskis.
Šitie reikalavimai, anot Termoizoliacijos instituto Akustikos laboratorijos vedėjo, Lietuvoje yra privalomi,
tačiau jų nesilaikoma.
O kaltė dėl palikto broko
tenka ne tik statybininkams,
bet ir projektuotojams, investuotojams. „Investuotojai privalo rūpintis, kad šie
reikalavimai būtų v ykdom i,
g r iežčiau kontroliuoti statybos procesą, juk mechanizmų, kaip tai daryti, yra, – sakė A.Jagniatinskis. – Kalbant
apie butą Bajorų kelyje, pastato atitvarinės konstrukcijos
neatitinka reikalavimų. Ir tok ių atvejų yra daug.“
Europos šalių
patirtis – kitokia
A.Jagniatinskio teigimu, tark im, Vok iet ijos stat ybininkai
neišdrįstų pažeisti garso izoliacijos reikalavimų, nes nustačius pažeidimus, gyventojai tokius butus gautų nemokamai. „Teismai remiasi standartu, kuris Vokietijoje net
nėra privalomas. O Lietuvoje kol kas turime bene unikalų atvejį, kai teismas pagaliau
priėmė sprendimą, jog sienų
garso izoliavimo rodikliai neatitinka galiojančių reikalavimų ir reikia juos taisyti“, – sakė specialistas.
Pasak A.Jagniatinskio, Lietuvoje neapsikentę triukšmaujančių ar tiesiog per garsiai televizorių žiūrinčių kaimynų,
žmonės pagalbos kreipiasi į
policiją, o Vokietijoje pirmiausia patikrintų, ar gerai įrengta
pastato garso izoliacija.
A.Jagniatinskis pripažino,
kad lietuviams trūksta informacijos apie tai, kokių duomenų pirkdami būstą jie gali
reikalauti. „Nenorėčiau idealizuot i Va ka rų, bet ten
puikiai suvokiama, kas yra kokybės ir kainos sant ykis. Žmogus, kuris nori pirkti pigų
butą, ateis ir pasak y s, k ad ja m ner e i k i a g a r s o i z oliacijos. Bet kai sumokama
brangiai, tai žmogus nori turėt i kok ybę, kuri atitinka kainą“, – t eigė A.Jagniatinskis ir
patarė dar prieš perkant butą reikalauti garso izoliavimo rodikliu.